Spalio 13 d. vyks pirmasis Lietuvos Seimo rinkimų turas, kuriame bus sprendžiama šalies ateitis artimiausiems 4 metams. Rinkėjai rinks 141 Seimo narį, o visos dalyvaujančios partijos tikisi iškovoti kuo didesnį vietų skaičių ateinančiai kadencijai. Partijai patekti į Seimą būtina surinkti daugiau nei 5% rinkėjų balsų, o koalicijoms – bent 7%.
Dvi rinkimų turo fazės: kada vyks rinkimai?
Pirmajame ture, spalio 13 d., rinkėjai balsuos tiek už partijų sąrašus, tiek už kandidatus vienmandatėse apygardose. Balsavimas daugiamandatėje apygardoje nulems 70 vietų paskirstymą, o vienmandatėse apygardose – dar 71 vietą. Jeigu vienmandatėje apygardoje kandidatas nesurinks absoliučios daugumos balsų, spalio 27 d. vyks antrasis rinkimų turas.
Rinkėjai gaus du biuletenius: vienas skirtas balsuoti už partijos sąrašą, kuriame taip pat bus galima reitinguoti penkis kandidatus, o kitas – už kandidatą savo vienmandatėje apygardoje.
Kas lyderiauja prieš rinkimus?
Jei dar neapsisprendėte už ką balsuoti – dar turite pakankamai laiko peržvelgti visų dalyvaujančių partijų programas ir pasiklausyti debatų. Pagal rugsėjo 16–25 d. „Spinter tyrimai“ apklausą, lyderio poziciją užima Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) su 15,5% balsų. Antroje vietoje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kurie surinko 14,2% rinkėjų simpatijų, o trečioje – nauja politinė jėga „Nemuno aušra“ (12,4%).
Toliau rikiuojasi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (8,6%) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (6,7%). Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija lieka už 5% ribos su atitinkamai 4,8% ir 4,5% palaikymu.
| Partija | Procentas (%) |
|---|---|
| Lietuvos socialdemokratų partija | 15.5 |
| Tėvynės sąjunga-Lietuvos | 11.6 |
| Partija „Nemuno aušra“ | 10.3 |
| Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) | 6.5 |
| Liberalų sąjūdis | 6.3 |
| Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ | 5.2 |
| Laisvės partija | 4.5 |
| Lietuvos žaliųjų partija | 2.4 |
| Nacionalinis susivienijimas | 2 |
| Kitą partiją (partijos ir sąrašai surinkę mažiau) | 6.8 |
| Nežino / neatsakė | 17.3 |
| Nebalsuočiau | 11.6 |
Intrigos laukia ir antrajame ture
Šių metų rinkimuose ypatingas dėmesys skiriamas ir antrajam turui, nes istoriškai TS-LKD ne visuomet sėkmingai pasirodo po pirmojo turo. Miestuose konservatoriams sekasi geriau nei provincijoje, o socialdemokratams – atvirkščiai. Nors konservatoriai šiuo metu valdo po daugybės buvusių skandalų, socialdemokratų persvara prieš juos nėra tokia didelė, kaip būtų galima tikėtis, kai opozicinė partija nebuvo valdžioje ketverius metus.
Įdomus momentas yra LSDP lyderės Vilijos Blinkevičiūtės neapsisprendimas dėl jos pačios rolės po rinkimų – ar ji taps ministre pirmininke, ar grįš į Europos Parlamentą? Šis klausimas gali atsiliepti partijos rezultatams.
Tuo tarpu „Nemuno aušra“, kaip politinė naujokė, yra intriguojantis fenomenas. Lietuvoje jau tampa įprasta, kad prieš rinkimus susikuria naujos partijos, pritraukiančios protesto balsus. Vis dėlto, neaišku, ar jų rinkėjas aktyviai dalyvaus rinkimuose ir kiek „Nemuno aušra“ atims balsų iš tradicinių partijų. Jų stabilumas trečioje vietoje gali pasikeisti priklausomai nuo rinkėjų aktyvumo.
Protesto balsai ir kitų partijų likimai
LVŽS ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sėkmė taip pat priklausys nuo „Nemuno aušros“ ir socialdemokratų pasirodymo, nes jų rinkėjas dažnu atveju tas pats. Geri rezultatai socialdemokratams ir „Nemuno aušrai“ gali pakenkti šioms partijoms.
Kitas svarbus aspektas – didelis neapsisprendusių rinkėjų skaičius. Jų balsai gali lemti visą rinkimų eigą, ypač antrajame ture, kur mobilizacija gali kardinaliai pakeisti pirmines prognozes.
Kokios tendencijos Europoje?
Europa pastaraisiais metais stebi protesto partijų ar radikalių politinių jėgų kilimą. Panašu, kad šis reiškinys svarbus ir Lietuvoje, kur „Nemuno aušros“ sėkmė yra ženklas apie nepasitenkinimą tradicine valdžia. Tačiau rinkimų rezultatai, kaip parodė apklausos, išlieka nenuspėjami – viskas gali pasikeisti net paskutinėmis dienomis.
Tai, kad apklausos rodo skirtingus scenarijus, tik dar labiau patvirtina, jog žmonės nėra tikri už ką balsuoti ir tai prisideda prie šių rinkimų nenuspėjamumo.
